Dhammapada

„Dhammapada“ – žinomas ankstyvojo budizmo traktatas, literatūrinis ir filosofinis kūrinys, įeinantis į budistinio kanono sudėtį. Budos mokymas kilo prieš du tūkstančius penkis šimtus metų ir siūlo išsilaisvinimą nuo blogio ir kančių. Tradiciškai teigiama, kad „Dhammapada“ yra sudaryta iš Budos žodžių.

Pagal budizmą, viso to, kas vyksta pagrindas yra priežasties-pasekmės ryšys. Yra kančios, yra kančių priežastis, yra kančių nutraukimas, yra aštuonlypis gerovinis kelias į kančių nutraukimą. Šis kelias sudarytas iš teisingo požiūrio, teisingų ketinimų, teisingos kalbos, teisingų poelgių, teisingo gyvenimo, teisingų pastangų, teisingos atminties, teisingo sutelkto apmąstymo.
Buda stengėsi atsakyti į tuos pačius klausimus, kurie tuo metu jaudino kitus
didinguosius mokytojus – Konfucijų Kinijoje, Mahavirą Indijoje, Zaratustrą Persijoje, Sokratą Atėnuose. Atskiras mintis, atsispindėjusias „Dhammapadoje“, galima rasti ir Platono dialoguose, Kanto, Nyčės ir kitų filosofų pasakymuose.

Budizmas atranda ryšį ir su šiuolaikiniu gyvenimu. Filosofinėje mintyje – tai sąmonės ir materijos vienovė arba energijos ir materijos vienovė. Socialinėje-etinėje erdvėje – tai būtinybė tarnauti žmonijai. Tokie budizmo bruožai, kaip visų reiškinių priežastingumas, asmeninės nuosavybės neigimas, nacionalinio ribojimo paneigimas, visų žmonių bendras broliškumas, siekis asmeniškai tobulėti ir mūsų dienomis neprarado savo aktualumo.